2015 m. sausio 18 d., sekmadienis

Ir vieną akimirką, nekantriai belaukiant kasos eilėje, užlindinėjant į dušą ar bėgant į autobusą pasisveikina sugrįžus mano Dievo dalelė. Švelniai apgobia, nustelbia visas gargaliuojančias mintis ramumu, kad dabar- tikrai- viskas- bus- gerai. Ir taip būna. Kol jos vėl neišvaro.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą