Kol aš turiu savo vaizduotę man nieko nereikia. Smegenys yra labilios- jas įtikint tai tas pats, kas įtikint mažą 5iametę neūžaugą. Kuri tiki netikrom pasakom. Ironiška, bet kai buvau penkerių netikėjau pasakom. Atsisakydau jų, išskyrus vieną mamos originalią pasaką, vieną  vienintelę. Ir ne dėl to, kad ji itin patikdavo, o dėl to, kad ji buvo sukurta mamos. Kaip ir neatsisakyčiau šios savo šiūveliūros, kuri dabar yra mano, pačios rašančiosios, dalis, o ne mano mamos, kurios dalis seniau būdavau aš. Taigi, kuo aš vyresnė, tuo lengviau pasiduodu pasakom. O dar sakau, kas aš ne kaip mano mama, kad mes visai nepanašios (aš jai nuolat priekaištauju, kad ji kosmose gyvena, nes pastebi gyvenime atrodo tik gražius dalykus). Obuolys nuo obels netoli terieda.