Žinot kokia mintis mane aplankė, mano mylimieji mielieji įsivaizduojami (o jeigu tu turi akis ir dar kai ką, tai žinok- tu mano mylimiausias ir mieliausias, tikrai) skaitytojai?

Žmonės, kurie galvoja, kad visi kiti jų nemėgsta, nekenčia, kad jie niekam neįdomūs ir nuobodūs- pažiūrėkit į savo vidų. Ne, ne nuo to gėdos ir savigraužos stulpo, rėkiančio, kad tu ir pats savęs nemėgsti, nekenti, esu sau pats neįdomus ir nuobodus. Ne. Pažiūrėkit, kaip jūs patys žiūrit į kitus žmones. Argi jūs patys juos nuoširdžiai mėgstat ir laikot įdomiais ir dėmesio vertais?