Jei tik galėčiau, sukiščiau visą pasaulį į save, nieko neatmetant. Visą maistą, visas žinias, visas žmonių mintis, visus norus, svajones, impulsus. Viską. Ir šis gobšumas mane žudo, nes Dievo vieta jau užimta.
2014 m. gruodžio 19 d., penktadienis
O kamgi reikia kišti savo baimes ir svajones, kitiems į akis lyg jos būtų jų pačių?
Apskritai būna ir taip. Norint baltą lapą papuošti raidėm savy reikia turėti sielą. Aū, kur tu? Noriu papuošt saviškį.
