2016 m. sausio 28 d., ketvirtadienis

Ši diena tokia pavasariška. Kai ateina pavasaris tai žinai dėl to, kad viskas aplinkui pasikeičia, o labiausiai pasikeičia garsas. Kiekvienas sezonas turi savo garsą. Tiesiog. Pavasarį viskas pasidaro ne tik šviesiau, ryškiau, klampiau ir intensyviau, bet ir fonas pasidaro daug skambesnis. Jei šūdinai jautiesi, bėda tau, nes pavasaris įsižeis, kad tu juo nesidžiaugi ir užsiundys lieps savo foną, šviesumą ir ryškumą tave suryt. 
Tad šiemet aš laukiu pavasario ir nebūsiu suvalgyta. Noriu pamatyti pražydusias sakuras. Pagulėti ant žolės. Pavaikščioti po Vingio parką. Nes pavasaris nekaltas, kad žmonės juo nemoka džiaugtis.

Pamiegojus prašviesėja protas. Kažin, ar būtina miegoti kas pusvalandį, kad jis visada būtų šviesus? Noriu mylėti pasaulį, tikrai labai noriu. Noriu mylėti kiekvieną žmogų, būti atvira, džiaugtis kiekviena smulkmenėle. Labiausiai pasaulyje noriu daugiau džiaugsmo ir mažiau baimės. Vidinės ramybės. Kad visada galėčiau surasti save ir būti savim. Kad niekas manęs neišvestų iš pusiausvyros ir niekuomet nepamesčiau savęs. Kad nebūtų dienų, kurios verstų mane jaustis negyvai ir drebėti. Noriu būti ne vaikas, noriu būti suaugusi. Nebijoti savo pačios motinos. Noriu, kad kažkas įstatytų man naują širdį, nes senoji pabėgo.

Kaip ir visi, šioj žemėj turiu matyti prasmę gyventi, kad mėgčiau pavasarius:
1. Yra žmonių, kurie mane myli. Tai mano šeima. Jai manęs reikia ir aš galiu ja rūpintis. 
2. Vaikai. Turiu pasirūpinti, kad pasaulyje būtų kuo mažiau neteisybės jiems. Tikiu, kad galiu prie to prisidėti.
3. Norėčiau sukurti knygą. Turbūt, kiekvienas žmogus vėliau ar anksčiau ištaria šį sakinį ir prideda ,,ji būtų apie mane ir mano gyvenimą". U don sei. Iš esmės, norėčiau aprašyti žmones, tačiau t
4. Noriu rūpintis, kad geriems šiam pasauly būtų geriau gyventi. Nepasiduoti blogiui, remtis geromis vertybėmis, atsigręžti ir į kitą ne visada būna lengva. Žmonės, kurie stengiasi elgtis kuo geriau ir remtis savo vidinėmis tiesomis turi gauti atitinkamą atlygį. Man tai daryti labai nelengva, kadangi sunkiai galiu apginti ir pasirūpinti net savim. 
5. Kurti vertingiausių posakių kolekciją. Na jau prasideda nesąmonės. Na va.

2016 m. sausio 27 d., trečiadienis

Laukiu kol pražys sakuros. Rožinės! Niekada nemačiau sakurų, nes jos man nerūpėjo. O dabar man rūpi ir aš jas būtinai pamatysiu ir paliesiu.