Viskas kartojas, viskas. Tik pasikeičia veidai, grindys, papuošimai, oras, tavo kūnas. Bet tai tik detalės. Kas galėtų abejoti, kad žmonės yra ne robotai, nepastebimai užprogramuoti mūsų kūrėjų? Ankstyvos vaikystės beveik nieks nepamena, ką kalbėti apie kūdikystę. O juk tada buvo nuveikta daugiausia varžtelių užsukimų. Viskas kas svarbu, yra paslėpta. Kodėl žmogus yra pasmerktas amžinam to- kas- paslėpta atradinėjimui? O kam slėpti? Nes tai svarbu. O argi būtina žmogui viską sugadinti?

Kol aš turiu savo vaizduotę man nieko nereikia. Smegenys yra labilios- jas įtikint tai tas pats, kas įtikint mažą 5iametę neūžaugą. Kuri tiki netikrom pasakom. Ironiška, bet kai buvau penkerių netikėjau pasakom. Atsisakydau jų, išskyrus vieną mamos originalią pasaką, vieną  vienintelę. Ir ne dėl to, kad ji itin patikdavo, o dėl to, kad ji buvo sukurta mamos. Kaip ir neatsisakyčiau šios savo šiūveliūros, kuri dabar yra mano, pačios rašančiosios, dalis, o ne mano mamos, kurios dalis seniau būdavau aš. Taigi, kuo aš vyresnė, tuo lengviau pasiduodu pasakom. O dar sakau, kas aš ne kaip mano mama, kad mes visai nepanašios (aš jai nuolat priekaištauju, kad ji kosmose gyvena, nes pastebi gyvenime atrodo tik gražius dalykus). Obuolys nuo obels netoli terieda.

Iš moterų, pačios tragiškiausios yra protingos moterys. Turinčios skvarbų, viską perregintį protą. Ši savybė moteryje nėra pati iš savęs tragiška. Ji būtų šauni, jei payzdžiui, mūsų protinga moteris būtų gimus vyru. Vyro protas vaikšto vienas, nėra kartu einančių rėžiančiai susikabinusių savybių. O moters protas vienas nevaikščioja. Jį už parankės visada yra paėmusios didelės baimės, dideli charakterio trūkumai ar nepatrauklus kūnas.

Žinot kokia mintis mane aplankė, mano mylimieji mielieji įsivaizduojami (o jeigu tu turi akis ir dar kai ką, tai žinok- tu mano mylimiausias ir mieliausias, tikrai) skaitytojai?

Žmonės, kurie galvoja, kad visi kiti jų nemėgsta, nekenčia, kad jie niekam neįdomūs ir nuobodūs- pažiūrėkit į savo vidų. Ne, ne nuo to gėdos ir savigraužos stulpo, rėkiančio, kad tu ir pats savęs nemėgsti, nekenti, esu sau pats neįdomus ir nuobodus. Ne. Pažiūrėkit, kaip jūs patys žiūrit į kitus žmones. Argi jūs patys juos nuoširdžiai mėgstat ir laikot įdomiais ir dėmesio vertais? 

---

O gal aš visdėlto nieko nenoriu. Ir nieko į save nekiščiau. Juk ne iškamša aš or smth.