Taigi, kaip tradicija, gale metų aprašau savo pokyčius. Šiais metais daug paaugau: pradėjau dirbti Rimi, visai padoriai susibendravau su naujom grupiokėm, susitraukė viltys ir dingo struktūra. Iš išorės viskas gerai, tačiau viduje visiška tuštuma. Jei nekimčiau maisto, jausčiausi lavonas. Baisus jausmas. Jei seniau by default jausdavausi gerai ar bent pakenčiamai, tai dabar by default jaučiuosi niūriai ir kuprotai, lyg mane slėgtų ne mano skruzdėlytės, o ant kupros sėdėtų dramblys. Pats blogiausias pasikeitimas - barako tūsai. Tiesiog dabar pamačiau, ant kiek aš bijau vaikinų.  Visiškai freak'inu. Noriu gyventi viena, savo kokone. Kad nebebūtų barako tūsų, bernų mūsų kambary. Mirė baba. Dabar viskas geriau. Švara, tyla. Jos visai netrūksta. Tik laidotuvės buvo pats keisčiausias dalykas. Tada aš jaučiausi mirus, lyg tai aš būčiau lavonas. Visi jausmai užblokuoti. Įdomu ir tai, kad Deimantė taip pat neverkė.

2015 metų atributai:
Mėlyni plaukai
Emocinis dugnas
2 naujos ,,mamos"
Rimi
Suvokimas, kad man nepaeina su vaikinais
Visai sėkmingas įsiliejimas į grupę
Suvokimo, kad turėsiu gyventi toliau atėjimas, gebėjimas planuoti tolesniai ateičiai
Babos mirtis