Savizudybe man yra logiskas, racionalus ir nekeistinas sprendimas. Daug kartu apmastytas, daug kartu keistas, daug kartu planuotas ir dvejotas. Nenoriu skausmo, nekenciu skausmo. Nenoriu jo sukelti ir kitiems, taciau as negaliu. Negaliu gyventi, negaliu. Zinau, kad nebus geriau. As gimiau nemylima ir esu pasmerkta buti nemylima, o be meiles man sunku. Niekada is nieko jos gaut negausiu; ne del to, kad kiti man nesuteiktu progos - jie suteikia, taciau as negaliu prisileisti zmoniu. As ju bijau, bijau net tokiu pat kaip as. Visi jie mane paliks; ir as geriau busiu pirma kuri palieka pries tai yvykstant. Zinau, kad M. galetu buti mano ateities vyras. Kad galetumeme susituokti ir gyventi. Arba tiesiog bent jau gyventi. Gal jis man net duotu susukuoti jo plaukus. Taciau rizikos kaina yra didele. As geriau jo atsikratysiu ir vel pilnai jausiu savo tustuma. Pakibima. Bet negaliu ir jo istrinti. Nes zinau potenciala. Jauciu ir savo nuojauta tikiu. Tikiu, kad jis man skirtas, vos ne nuo pat pradzios. Todel jam paliksiu vadzias. Netrinsiu, arba istrinsiu nemaciom, po keliu dienu, kad jis nepastebetu ir perdaug nesikankintu. Nors as noreciau, kad kazkas pasijustu taip kaip jauciuosi as. Nekenciu, nemyliu, negaliu. Tai as zmogus prasidedantis priesdeliu -ne. Rytoj - vel i teatra. Tegul mane partrenkia, as nenoriu, negaliu, uzmuskit mane prasau.

Lucy in the skyy with diamonds

Sena asmenybė beveik mirus. Vietą ima nauja Gintarė, kurią nežinau ar mėgstu. Ji visiška priešingybė. Biški durna. Bet simpatiška. Nieks nežino tiesa ar norėtų iš jos ko daugiau. Tik visada sugrįžta dėl jos naivuoliškumo.

Štai ir vėl grįžtu į medūzų pasaulį. Nelauktai ir visai inertiškai ir nenorom, sugrįžtu čia. Mieliau laiką, tiesa, leisčiau iliuzijų pasauly. Nes nekenčiu būti atsumta. Priimta. Mėgstu būti tik išskirtinė ir tik gražiai. Man 21. Viskas įgauna meilės, seksualumo atspalvius. Prasmė, paskaitos, svarba. Tai- svarbiausia. Be meilės, seksualumo bei įtempties pasaulis yra ne tik prėskas, jis verčia ne egzistuoti, o badauti, kentėti ir kelia savižudiškas mintis. Nenoriu mirti, žinau, kad teks iškęsti, bet man skau-da. Noris save naikinti, nutempti dėmesį kitur, bet tiesiog gaila savęs, ypač, kai matai, kad kiti tai gauna, o tu- ne. Reiškia esi prastesnė, kaip nepastebima musė (net ne ta didelė, kuri erzina), kaip kampe gyvenantis tarakonas (net ne tas matomai vogiantis trupinius nuo žemės). Tu- tuščia, niekam nei įdomi, nei matoma vieta. Tu- Gintarė, gebanti tik idealizuoti ir iš šono aprašyti savo dilemas bei skausmą senatvės refleksijoms.